Emilės istorijoje Burtininkas taip susižavi ant kelio gulinčiu obuoliu, kad suteikia jam kalbos dovaną. Burtininkas užburia ir nuskuba toliau tvarkyti savo reikalų, nepasivarginęs paaiškinti, kaip su tokia dovana obuoliui dabar gyventi.  

Sutrikusį obuolį aptinka ežys ir pasikviečia jį apsigyventi savo namuose. Obuolys apsidžiaugia, bet ežio namai pasirodo kažkokie liūdni. Prieš keletą savaičių kažkur dingo ežienė. Norėdamas atsidėkoti ežiui, obuolys nusprendžia surasti ežienę. 

Suranda ją uždarytą stikliniame narve zoologijos sode. Įsibėgėjęs obuolys trenkiasi į narvą norėdamas jį sudaužyti, bet tik sukelia triukšmą ir prikelia sargą. „Kas čia dabar?!“ – užriaumoja atbėgęs sargas. „Kas, kas! – atšauna susinervinęs obuolys, –Kalbantis obuolys! – ir dar piktai priduria: Greičiau atrakink narvą!“ Ir visų nuostabai sargas paklūsta. Mat jis niekada nebuvo matęs tokio stebuklo kaip kalbantis obuolys. 

O obuolys ima suprasti, ką jis su savo „dovana“ galėtų gyvenime nuveikti.

Sukūrė Emilė