Karolinai 12 metų. Ji nesupranta, kodėl ją atvežė gydyti į problemiškų paauglių centrą. Mama sako, kad Karolina dažnai juokiasi be priežasties, voliojasi ant grindų ir nenori mokytis.
Paprašyta nupiešti savo šeimą, Karolina visada pradeda nuo brolio ir sesers, tada piešia mama ir tėtį, bet niekuomet nepiešia savęs.
Karolina linkusi įtikti kitiems ir nuo jų priklausyti. Mokykloje Karolina bandė pjaustytis rankas skutimosi peiliuku. Nieko žalingo tame ji pati nemato. Pjaustėsi, nes rankas bandė pjaustytis keli bendraklasiai.
Karolina sukūrė istoriją apie nematomą berniuką, kuris sapnavo, kad tapo tikru.
Anksčiau berniukas gyveno su mama, bet tada jis irgi neturėjo draugų ir jautėsi vienišas. Kai mama jį išvarydavo į kiemą, jis nežinodavo nei kaip žaisti su kitais vaikais, nei ką jiems sakyti. Ir vaikai nekreipė į jį dėmesio.
Tada berniukas imdavo keistai elgtis. Kartą jis apkabino medį ir pradėjo garsiai su juo kalbėtis. Vaikai iš jo pasijuokė, o tada nusisuko ir vėl berniuko nebematė.
Mama, norėdama padėti berniukui, davė jam išgerti buteliuką sirupo. Gal mama nežinojo, kas atsitiks, o gal sirupas ne taip suveikė, ir berniukas tapo nematomu.
Jis išėjo iš namų ir apsigyveno mokyklos palėpėje.
Čia berniukas ir gyvena. Jis žiūri į mokyklos kieme žaidžiančius vaikus ir liūdi. Jis norėtų būti matomas. Šiandien jis susikaups, išbėgs į mokyklos kiemą ir privers kitus vaikus jį pagaliau pamatyti.
Sukūrė Karolina