Matui – 11 metų. Jis visai nepanašus į tipišką „blogą berniuką“. Matas labai smulkus, jo akys liūdnos, jis kalba švelniu, prislopintu balsu. Kai Matas būna kartu su kitais berniukais, jo elgesys pasikeičia – jis tampa žymiai šiurkštesnis.
Matas sukūrė istoriją apie šalį, kurioje niekada nesninga. Ten, mažame miestelyje, gyveno žmogus vardu Karolis. Kartą jis nuėjo iš šaltinio pasisemti vandens. Staiga atšalo, ir Karoliui ant rankos nukrito snaigė. Jam tai atrodė kaip stebuklas. Karolis nubėgo atgal į miestelį papasakoti apie snaigę kitiems gyventojams, bet pakeliui ji ištirpo.
Miestelyje Karolis pasakojo apie snaigę, bet niekas juo netikėjo, nes jis negalėjo snaigės parodyti. Visi nusisuko nuo Karolio, nes nusprendė, kad jis išprotėjo.
Karolis užsidarė namuose. Jis visą laiką verkė. Miestelio gyventojai jį apkalbinėjo, kad jis sėmė šaltinyje vandenį ir jam ant rankos užtiško vandens lašas, o jis pagalvojęs, kad tai snaigė.
Karolis verkė dvi savaites. O po dviejų savaičių Karolis pakėlė galvą ir pro langą pamatė, kad kieme sninga. Karolis išbėgo laukan pasidžiaugti sniegu. Kiti miestelio gyventojai irgi išėjo į lauką. Visi žiūrėjo į krintantį sniegą. Tada visi puolė ant kelių prieš Karolį ir ėmė atsiprašinėti su gėlėmis ir šokoladais už tai, kad juo netikėjo. Karolis pasijuto laimingas ir visiems atleido. Po to visi žaidė sniego karą ir buvo linksmi.
Sukūrė Matas